- peklinė
- ×peklìnė sf. (2) 1. žr. pekla 1: Dyka peklìnė ta jūso troba – prirūkyta, negal nė beišsižioti Dr. 2. menk. gerklė, nasrai: Tas niekumet neprikiša savo peklìnės – nepriėdęs vis i nepriėdęs! Vvr. Ir krioks čia, išvertęs peklìnę! Vvr. 3. šnek. degtinė: Be peklinės nė guldavo, nė keldavo V.Kudir.
Dictionary of the Lithuanian Language.
